Iki 2020-07-04 susirinkimo liko keletas dienų

Noriu pranešti, kad norintys atšaukti 2020-05-30 susirinkimo priimtus nutarimus dėl vandentiekio (vandentiekio opozicija), iš kailio neriasi, norėdami palenkti visų nuomonę į jiems palankią pusę. Praėjusį savaitgalį jie skelbimų lentoje iškabino elektroninio laiško ištrauką, kurį mūsų 90 sklypo savininkė N. B. gavo užklaususi UAB „Kauno hidrogeologija“ projektų vadovą G. Baroną ar mūsų bendrijai užtektų vieno gręžinio. Jo atsakymas buvo standartinis: „Jūsų soduose neišeina daryti bendro gręžinio dėl ribotų vandens išteklių, vienas gręžinys galėtų aprūpinti vandeniu 2–4 namus ir kainuotų apie 6000 Eur.“ Remiamasi buvo priimtomis normomis – pikiniu 1–2 m³ per valandą vienam vartotojui. Mūsų gręžinio numatomas debetas – 5–7 m³ per valandą (ekspoatacinis debetas – 4–6 m³ per valandą), todėl, remiantis normomis, galima būtų aprūpinti tik 2–4 namus. Tačiau, rašydama laišką G. Baronui, ponia N. B. atsitiktinai ar neatsitiktinai nepaminėjo 30 m³ talpos.

Paskambinus 2020-06-22 projektų vadovui G. Baronui dar kartą ir paminėjus talpą, jis atsakė visiškai kitaip: „su talpa galima būtų išsiversti, nes siurblys dieną naktį tiektų vandenį į talpą ir vartojimo netolygumai išsilygintų. Todėl reikėtų iš pradžių įrengti vieną gręžinį, padaryti susisiekimą su talpa, o tada vertinti, kaip su tuo išsiverčiate. Jeigu prireiktų, antrą gręžinį galima būtų įrengti 30 m atstumu nuo pirmojo, kad vienas kitam netrukdytų“. Paklaustas dėl senojo gręžinio atnaujinimo, G. Baronas atsakė, kad jį atgaivinti yra maža tikimybė.

Apie tokį UAB „Kauno hidrogeologija“ atstovo atsakymą iškart pranešiau N. B., tačiau minėtoji el. laiško ištrauka vis tiek 2020-06-28 tapo priklijuota iš vidinės skelbimų lentos stiklo pusės taip, kad užstotų paskelbtą vandentiekio atnaujinimo darbų planą.

Vakar, 2020-06-29, Lapėse įvyko Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos suorganizuotas iniciatyvinės grupės (opozicijos) atstovų E. D. ir M. N. susitikimas su SB „Kanklės“ valdybos pirmininku. Buvo aiškinamasi dėl vandentiekio projekto niuansų, jo reikalingumo, ar galima jame nedalyvauti ir kt. Paminėta buvo ir tai, kad seklioji tvenkinio dalis pamažu, bet užtikrintai virsta pelke – švendrės dabar auga ten, kur anksčiau tyvuliavo vanduo (žr. nuotraukas žemiau).

Tvenkinio seklusis galas 2020-06-22

Tvenkinio seklusis galas 2020-06-22

Tvenkinio seklusis galas 2012-06 (Google nuotrauka)

Tvenkinio seklusis galas 2012-06 (Google nuotrauka)

Taip pat buvo išsiaiškinta, kad metalas apatinėje, gulinčioje ant žemės vamzdžių dalyje, yra labai išplonėjęs (kai kur vos ne kaip popierius). Tai atsitinka dėl to, kad besikaupiantis vamzdžiuose dumblas nespėja išdžiūti iki šalnų ir į mikro įtrūkimus prasiskverbusi drėgmė užšaldama aižo metalinio vamzdžio sienelę kiekvieno užšalimo–atšilimo ciklo metu. Gerai, kad praėjusi žiema buvo šilta, turėjome gal vieną ar porą tokių ciklų. Tačiau, jei šaltukas būtų užspaudęs anksti, skylių vamzdyne pavasarį turėtume žymiai daugiau. Keičiant vamzdžių atkarpas, reikėtų jas virinti prie išplonėjusios seno vamzdžio sienelės, o tai išspręstų problemą tik trumpam. Todėl keisti vamzdžius į plastikinius reikia nedelsiant, kol dar vamzdžių atsargos pas tiekėjus nepasibaigė ir kainos yra prieinamos (nežinome kiek laiko pasaulinė krizė užsitęs ir kaip aukštai kainos po krizės išaugs). Laukdami mes tik leisime pinigus remontui, o vamzdyną atnaujinti vis tiek būsime priversti, tik žymiai brangiau.

Visuotinio narių 2020-05-30 susirinkimo priimtų sprendimų opozicija, remdamasi Sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) § 7.7, tvirtina, kad sklypas, gręžinys ir vamzdynas yra nauji objektai ir todėl galima pasirinkti ar dalyvauti jų sukūrime. Teisingai, perkamas sklypas ir gręžinys yra nauji objektai, tačiau jie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems turintiems sklypus bendrijos teritorijoje. Kaip, priešingu atveju, galima būtų susirinkimo metu balsuojant priimti kažkokius sprendimus dėl šių objektų? Kaip, pavyzdžiui, reikėtų balsuoti dėl sąmatos, į kurią įeitų šių objektų priežiūra, tvirtinimo? Ar balsuotų tik tie nariai, kurie dalyvavo jų sukūrime? Be abejo, susidarytų ir daugiau panašiai keblių situacijų. Pavyzdžiui, kodėl už artezinio siurblio taisymą turėtų atsakyti tik „savanoriškai dalyvaujantys“, jei artezinis vanduo metaliniu vamzdynu būtų tiekiamas visiems sklypams? Remtis vien tik naujuoju SBĮ § 7.7 (ignoruojant kitus CK ir SBĮ straipsnius), išskaitant ten tik tai, kas naudinga, būtų nemokšiška. Todėl tokie iš piršto išlaužti tvirtinimai kaip, kad jiems, atseit, „profesorius patvirtino“, jog galima pasirinkti ar dalyvauti visą bendriją apimančiuose projektuose, ar nedalyvauti, yra mažiausiai absurdiški.

Be to, mūsų vandentiekis yra atnaujinamas, todėl naujas objektas nėra kuriamas – talpa naudojama ta pati, vandentiekio funkcija taip pat išlieka ta pati, skirtumas tik toks, kad keičiamus į plastikinius vamzdžius mes ne paliksime paviršiuje, bet slėpsime po žeme, kad gręžiniu galima būtų naudotis ištisus metus, nes tai neleistų jam užsinešti, kaip jau buvo atsitikę 1980-iais. Tuo labiau, kad nutiesti plastikinį vamzdyną viduje, šalia ar žemiau metalinio, praeinančio sklypų ribomis, dažnai fiziškai net nebūtų įmanoma – dėl prie sklypų ribų augančios augalijos (krūmų, gyvatvorių) ir statinių. Kitaip sakant, vandentiekis yra renovuojamas ir išlieka, kaip ir anksčiau, visos bendrijos vandentiekiu. Metalinis vamzdynas nebus ardomas ir juo (jo dalimi) naudosimės tik 4–8 savaitgalius per metus (sausringomis vasaromis). Todėl pasilikti savo daržo ir sodo laistymui tik nuosavo šulinio vandenį sausringą vasarą būtų, švelniai tariant, neadekvatu.

Todėl visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus sklypo pirkimą, artezinio gręžinio ir plastikinio vamzdyno įrengimą bei su tai susijusius tikslinius mokesčius kiekvienam nariui ar sklypui, toks nutarimas tampa privalomas visiems, turintiems sklypus bendrijos teritorijoje. Tuo labiau, kad vamzdynas yra įtrauktas į bendrijos bendro naudojimo objektų aprašą, patvirtintą š. m. narių susirinkime. Todėl visi bendraturčiai „privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti“ (CK § 4.76). O taip pat ir SBĮ § 22.4.4 sako, kad bendrijos narys turi pareigą „atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus“. Ne nariai (kiti asmenys), jei tokių būtų, taip pat apsimoka pagal jiems pateiktas sąskaitas…
 


Parašykite komentarą